Šie metai kažkokie ypatingi derliaus atžvilgiu. Visko uždera labai gausiai. Ne išimtis ir pomidorai. Tik viena bėda nutiko- ar tai liga kokia, ar čia vėlgi šių metų ypatumas, bet visi užsimezgę pomidorai ėmė nokti vienu metu. Tad realizuoti teko labai greitai. Praeitais metais su mama gaminom pomidorus žiemai pagal receptą, rastą kažkur interneto platybėse. Buvo gan neblogas rezultatas, bet mano skoniui kiek koreguotinas. Tad šiais metais pabandžiau improvizuoti ta tema. Gavosi labai neblogas konservuotų pomidorų „a le Azija“ variantas.
Šį kartą nepatingėjau ir nuplikiusi nulupau pomidorų odelę. Dabar labai džiaugiuosi, nes tos odelės galutiniam produkte mane erzindavo. Taigi nuluptus ir sutraiškytus pomidorus verčiam į puodą. Traiškyti kiek įmanoma smulkiau, geriausia rankomis. Kai jie smarkiai prinokę taip yra daug greičiau nei smulkinti peiliu. Malti nepatariu, nes sėklytės paskleis savo aitresnį skonį.
Tada tokį pat kiekį paprikų arba saldžiųjų pipirų susmulkinam taip pat smulkiai. Kaitinam ilgai ilgai. Nepamiršti maišyti nuo dugno, nes labai mėgsta svilti. Svilėsių skonis irgi netinka į šį gaminį.
Kai jau nemažai nugaruoja skysčio, suverčiame konservuotus ananasus. Aš pilu su visu skysčiu, nes cukraus vistiek reikės. Tada dar gerokai pakaitiname. O tada dedame cukrų, druskos žiupsnį ir acto. Geriausiai tinka ryžių vyno actas, bet puikiai tiks ir paprastas. Nerašau proporcijų, nes čia jau pagal kiekvieno skonį. Vieniem patinka saldžiau, kitiem rūgščiau. Tik kai ragausit karštą tai rūgštumas jausis daug stipriau nei atvėsus. Todėl ragaudami atvėsinkit tą šaukštelį.
Dar gerai perkaitinkit. Aš taupydama vietą kaitinu taip ilgai, kad skysčio nugaruotų beveik per puse, o padažas pasidarytų tirštas tirštas. Paskui, kai jau naudosit gaminant kokį nors patiekalą, galima praskiesti vandeniu ir gausit tą patį rezultatą. Taigi išvirtą padažą supilstot į švarius stiklainius, tvirtai uždarot ir padažas gali laukti ilgų žiemos vakarų.
Mano padažiukas jau stiklainyje
