Dar tada, kai neturėjome vaikų, mes su vyrų mėgdavom tieiog važinėtis automobiliu ir susipažinti su miestu ir apylinkėmis. Abu ne vietiniai- tai buvo net naudinga. Kai atsirado vaikučiai davėm sau pažadą, kad namie nesėdėsim. Kai vaikų priežiūrai nebereikės įpatingų sąlygų, radėsime keliones po Lietuvą. O tą mūsų tylų pažadą dar užtvirtino ir močiutė, padovanojusi jaunėliai Lietuvos kelių atlasą ir liepusi kiekvieną kartą, kur Bernardas pabuvos pirmą kartą pažįmėti datą.
Vaikai dar nedideli, tolimų kelionių dar nenorim, tačiau pažintį jau pradėjom. Kaišiadorys buvo pirmas pasirinkimas, o ir aš niekad nebuvau buvusi, tad vieną sekmadienį ten ir išsiruošėm. Aš taip gražiai kaip vyras nemoku rašyt, o ir nuotraukos jau ten sudėtos, tad siūlau paskaityti. O ir šiaip daug visko naudingo galite pažiūrėti Skirmanto bloge
Nors pietavome centre, bet pro parko medžius šviečia nuostabus peizažas
.
