Vieną žiemą gulėjom su sūnumi ligoninėje. Palatoje buvo toks berniukas. Jis buvo prisiekęs Gustavo virtuvės gerbėjas, tad per paskutines Kalėdas buvo gavęs dovanų jo receptų knygą. Vartydavo ją kelis kart per dieną. Kadangi berniukas buvo labai draugiškas, davė ir man perverst. Jei reiktų dovanos keik didesniam vaikui, kuris jau gali pats darbuotis virtuvėje, turbūt ilgai nebegalvočiau. Visi patiekalai paprasti bet lengvai gaminami. Receptų nepersirašiau, bet viena idėja pietums liko atmintyje. Gal ten ir buvo kokių subtilybių, bet pateiksiu taip kaip aš pati prisiminiau ir dabar gan dažnai gaminu.
O šitas patiekalas man patinka dėl keletos priežasčių. Pirma- Laiko reikia labai ne daug padarymui, kol kepa orkaitėje jau galima nebesirūpinti per daug ir smagiai žaisti su vaikais. Antra- dėl labai nesudėtingo gamybos proceso, mano vyresnysis sūnus ( 2 metai buvo kai pirmą katą padėjo man gaminti šį patiekalą) labai mėgsta susluoksniuoti bulves su mėsyte. Ir trečia- mano vaikai nėra aistringi mėsos valgytojai, bet čia ir bulvės ir mėsa yra sudorojama visa. O ir tinka vaikams nuo metų, kas anksčiau primaitina ir yra drąsesni galima net anksčiau, tik tada atkreipkit dėmesį, kad mėsytė yra parūkyta.
Šiaip jau patiekalas gali būti traktuojamas ir kaip savarankiškas ir kaip garnyras.
Tad gal jau pradėkim. Reikia tik dviejų ingridientų: neluptų bulvių ir šalto rūkymo šoninukės. Viską susipjaustome griežinėliais. Šoninės gabaliukai tegul būna kuo panašesni į bulvių. Ir susluoksniuojam. Čia vaikai labai mėgsta padėti. Kiekvieną susluoksniuotą bulvę suvyniojame į foliją ir pašaunam į orkaitę (įkaitinta iki 190 laipsnių) ir kepam apie valandėlę.
Nemoku apsakyti kaip tai yra skanu. Jei iškylaujate ir susikūrėte laužą- skonis bus dar geresnis.
