Atsiradus gyvenime vaikams, racione atsiranda vis daugiau sriubų. Ilgus metus man buvo mistika, kaip iš tų pačių produktų skirtingos šeimininkės išverda skirtingas sriubas. Dabar jau pradeda aiškėti situacija. Čia bandymai ir praktika yra neišvengiami.
Mano pirma sriuba jūsų teismui. Sezoninės daržovės su rūkyta kaimiška dešra.
Bandom gaminti. Keturioms porcijoms man prireikė:
3 nedidelių bulvių
1 nedidelio svogūno
3 nedidelių morkų
3 žiedelių kalafiorų (žiedelių, o ne galvų, nes noriu tik lengvo jų prieskonio)
pusės paprikos geltonos
nedidelio gabalėlio kaimiškos gan riebios rūkytos dešros
prieskonių (šiuo metu mano mėgstamiausi prieskoniai yra Medžiotojų žvėrienai, kiaulė šerno giminaitė tai čia jie visai tinka, o dar ir mano vaikams šis mišinys patinka)
druskos
ir žinoma grietinė, be kurios nei aš, nei mano vyresnėlis sriubos net nepradedam valgyti.
Rezultatas gavosi toks:
Tiršta daržovių sriuba su rūkytos dešros gabaliukais, pagardinta riebiu šaukštu grietinės
Taigi gamyba pradedam nuo bulvių. Nuskutam ir supjaustę norimo dydžio gabaliukais uždedame virti, galima nieko nelaukiant sudėti ir pasmulkintus kalafiorų žiedelius. Tegu jie sau verda.
Keptuvėje pakepiname smulkintą svogūną, ne per ilgai nes jie dar keps su kitais produktais. Tada rūkyta pasmulkinta dešra keliauja pas svogūnus, tada juostelėmis smulkinta paprika ir galiausiai morkos. Morkas dedu paskutines, nes jos nenaudėlės labai greit sugeria visus riebalus ir ima svilt. O man sriubai reikia lengvai pakepintų daržovių, o ne svilėsių prieskonio, nors gal kam ir toks patinka. Taigi aš sudėjus morkas ilgai nekepinu tad morkos pageidautina kuo smulkiau supjaustyt. Ant šito keptuvės turinio dedu prieskonius, nes keptuvėje jie atsiskleidžia kiek kitaip nei verdančiame vandenyje. O tada jau visą turinį suverčiu į puodą prie bulvių. Dabar metas koreguoti druskos balansą. 10 minučių ant lengvos ugnies ir pilam į lėkštes bei gardinam grietine. Paprasta ir skanu.
Šita sriuba gerulė: skani