Neseniai lankiausi šiaurės Italijoje. Iš tiesų nuostabus kraštas.
Nesu iš tų, kurie svetimame krašte pultų tik atvykę ragauti naujus patiekalus. Mėgstu naujoves, bet manau kad net iš pavadinimo atpažįstamas patiekalas svetimoje šalyje gali pasirodyti tarsi naujas. Taigi pirmas mano paragautas maistas Italijoje buvo Spaghetti carbonara. Mano skoniui trūko kiek daugiau padažo, bet skonis buvo tikrai neblogas. Vėliau pasidomėjau kaip jis gaminamas būtent čia. Taigi jei pageidaujate tikrai itališko receptuko, skaitykit toliau.
Spaghetti carbonara
Mane tikino, kad receptas visur tas pats jei kalba eina apie makaronus ir picas. Pavadinimai visose kavinėse tie patys, tad pageidaujant ko nors išskirtinio reiktų užsisakyti chef’s special. Taigi mano minėtieji makaronai patenka į tų standartinių patiekalų sąrašiuką.
Pradedame gaminti. Šiek tiek svogūno, bet labai mažai smulkiai supjausčius pakepame keptuvėje. Neskrudiname tik labai lengvai pakepame, tada šoninė arba kaip jie sako lašinukai. Gan stambiais gabaliukais supjaustytas sumetamas į tą pačią keptuvę ir pakepamas, kad aptirptų. Carbonarai naudojami tik spagečiai (italams tai pasirodo labai svarbu), iš bėdos dar galima tagliatelle rūšies makaronus naudot. Taigi makaronai išverdami vandenyje atidengtu dangčiu iki al dente stadijos ir nukošus suverčiami į keptuvę su šonine bei trupučiu svogūno. Liepsna po keptuve iš kart išjungiama ir tada į makaronus greitai maišant įsukami kiaušinių tryniai. Keturioms porcijoms naudojami šeši kiaušinių tryniai. Tada užtarkuojamas kietasis sūris, dar kartą permaišoma ir tiekiama ant stalo. Visada paduodama papildomai sūrio.
Šioje vietoje aš kraupinau italus. Kaip minėjau, man patinka ne sausi makaronai. Paragavusi nusprendžiau suimprovizuoti sau padažiuko iš pomidorų padažo ir majonezo. Žiūrėjo į mane, o paskui pasakė, kad čia dar ne taip blogai kaip su vokiečiais. Nes anie užsisako picos ir kapučino.
Likau patenkinta ir makaronais ir žinoma viešnage.
